Sugrįžimas namo - Karen White

Būdama dvidešimties Kesė Medison iš gimtojo Džordžijos miesto Voltono išvyksta į Niujorką, stropiai dirbdama susikuria puikią karjerą ir iš naujo atranda save. Tačiau po penkiolikos metų vieną naktį telefono skambutis primena viską, ką taip uoliai stengėsi pamiršti.

Ji grįžta į mieguistą Džordžiją pabūti su mirštančiu tėvu, vis dėlto labiau nei tėvo netekties bijo susitikimo su seserimi, kadaise ištekėjusia už Kesės vaikino. Jauna moteris tvirtai pasiryžusi grįžti į Niujorką, bet po tėvo mirties paveldi vaikystės namus, dukterėčias ir sūnėną pamilsta labiau nei įsivaizdavo, o Voltone pasijunta esanti kaip namie.

Tačiau vėl viskas virsta aukštyn kojomis. Grumdamasi su užmiršto draugo sužadintais jausmais ir netikėta grėsme šeimai, kurią kadaise paliko, ji palengva suvokia, kad norėdama gyventi toliau nebeturi bėgti nuo savęs.

Po lietaus

Kai fotografė Suzana Peris, pastūmėta vidinės nuojautos, netikėtai išlipa iš autobuso nežinomoje vietovėje, ji supranta rizikuojanti. Rizikuojanti prarasti viską, kas jai brangu, ką tiek laiko kūrė ir saugojo. Moteris įsitikinusi – ji čia neužsibus, apsistos trumpam, bandydama pasislėpti nuo ją besivejančių praeities šešėlių.

Tačiau Voltono – miestelio, kuriame visi pažįsta vieni kitus – gyventojai, regis, deda visas pastangas, kad Suzana pasijaustų lyg namuose, ir fotografei tampa vis sunkiau atsispirti darnios bendruomenės ir mero Džo Volnerio, vieno auginančio šešis nuostabius vaikus, žavesiui. Deja, Suzana negali sau leisti pasilikti, net jei pagaliau rado vietą, kurioje jaučiasi sava. Nes kai kas jos ieško – tas, kuris nesustos, kol nebus sugriautas jaunos moters gyvenimas...

Tai labai šiltos, jaukios, šmaikščios, žavios, mielos, nuoširdžios knygos apie mažą, bet tvirtą miestelio bendruomenę, kur visi it viena didelė šeima pasirengę padėti vieni kitiems visur ir visada. Apie šeimą, nutrūkusius seserų santykius, įžeistą išdidumą ir meilę bei supratimą, jog nuo savęs negali pabėgti, kad ir kaip norėtum. Šios knygos ir veikėjų charakteriai tokie paveikųs, miestelio bendruomenės paveikslas toks ryškus ir gyvas su visomis tradicijomis, kad net pati užsimaniau gyventi Voltone. Tikrai rekomenduoju tiems kas nori lengvo, jaukaus, šilto romano atostogoms ar vakarui.